Spausdintuvų mechanikos dėvėjimasis: kada laikas keisti dalis

Kai spausdintuvas pradeda „kalbėti”

Kiekvienas, kas naudoja spausdintuvą reguliariai, žino tą jausmą – kažkas pradeda skambėti kitaip, lapai ima strigti dažniau nei anksčiau, o spaudiniai atrodo lyg juos būtų darę pusiau miegant. Daugelis tuo metu tiesiog perkrauna įrenginį, ištraukia ir vėl įkiša popieriaus dėklą, o jei tai nepadeda – skambina į techninę pagalbą arba pradeda galvoti apie naują spausdintuvą.

Tačiau realybė yra tokia, kad spausdintuvai – tiek biuro lazeriai, tiek namų rašaliniai – yra mechaniškai gana sudėtingi įrenginiai, kuriuose yra dešimtys judančių dalių. Ir kaip bet kuri mechanika, jos dėvisi. Klausimas ne ar, o kada ir kaip greitai. Supratimas, kas konkrečiai dėvisi ir kokie yra to požymiai, gali sutaupyti ir pinigų, ir nervų.

Kas iš tikrųjų juda spausdintuve

Prieš kalbant apie dėvėjimąsi, verta trumpai suprasti, kokios dalys spausdintuve apskritai yra judančios ir kodėl jos svarbios. Lazeriniame spausdintuve pagrindiniai mechaniniai elementai yra popieriaus tiekimo ritinėliai, perdavimo juosta arba būgnas, fiksavimo mazgas (fuser), taip pat įvairūs krumpliaračiai ir pavarų sistemos. Rašaliniuose spausdintuvuose prie to prisideda spausdinimo galvutės judėjimo mechanizmas – vežimėlis su bėgiu ir diržu.

Kiekvienas iš šių elementų turi savo resursą. Gamintojai paprastai nurodo jį puslapių skaičiumi – pavyzdžiui, fiksavimo mazgas gali būti skirtas 100 000–200 000 puslapių, o popieriaus tiekimo ritinėliai – gerokai mažiau, apie 50 000–80 000. Tačiau šie skaičiai yra teoriniai ir labai priklauso nuo naudojamo popieriaus kokybės, aplinkos drėgmės, spausdinimo intensyvumo ir net to, ar spausdintuvas dažnai paliekamas tuščias.

Praktiškai tai reiškia, kad biure, kur kasdien spausdinama po kelis šimtus lapų, dalys gali susidėvėti per dvejus trejus metus. Namuose, kur spausdintuvas naudojamas kartą per savaitę – gali tarnauti dešimtmetį ir ilgiau, nors čia jau kyla kita problema: ilgi neveiklos periodai rašaliniams spausdintuvams yra tikras nuodas.

Popieriaus tiekimo ritinėliai – pirmieji kapituliuoja

Jei spausdintuvas pradeda strigo lapus arba ima traukti kelis lapus vienu metu, pirmiausia reikia žiūrėti į popieriaus tiekimo ritinėlius. Tai guminiai arba padengti gumine danga cilindrai, kurių užduotis – paimti vieną lapą iš dėklo ir nusiųsti jį į spausdinimo mechanizmą. Skamba paprastai, bet būtent jie dėvisi greičiausiai.

Gumos paviršius laikui bėgant sukietėja, praranda sukibimą ir nebegali patikimai „sugriebti” lapo. Tai ypač pastebima, kai aplinkoje yra daug dulkių arba kai naudojamas labai lygus, blizgus popierius. Kitas simptomas – spausdintuvas pradeda „žvengti” arba leisti šlifavimo garsus popieriaus tiekimo metu.

Ką daryti? Pirmiausia verta išvalyti ritinėlius. Tai daroma drėgnu (bet ne šlapiu) audiniu arba specialiu izopropilinio alkoholio tirpalu. Kartais tai visiškai išsprendžia problemą – ant ritinėlių tiesiog susikaupė popieriaus dulkės ir riebalai nuo rankų. Jei valymas nepadeda, ritinėlius reikia keisti. Daugeliui populiarių spausdintuvų modelių ritinėlių komplektai parduodami atskirai ir nėra brangūs – paprastai 10–30 eurų. Keitimas dažniausiai nereikalauja specialių įrankių ir gali būti atliktas savarankiškai pagal vaizdo instrukcijas.

Fiksavimo mazgas – brangiausias ir svarbiausias

Lazeriniuose spausdintuvuose fiksavimo mazgas (angl. fuser unit) yra viena brangiausių ir svarbesnių dalių. Jo funkcija – aukšta temperatūra (paprastai 180–220°C) „įlydyti” tonerio miltelius į popieriaus pluoštą. Būtent dėl to lazerinio spausdintuvo spaudiniai yra atsparūs vandeniui ir trinčiai – toneris ne tiesiog nusėda ant paviršiaus, o tampa popieriaus dalimi.

Fiksavimo mazgo dėvėjimosi požymiai yra gana specifiniai. Jei ant spaudinių atsiranda blizgūs arba matiniai dryžiai, jei toneris lengvai trinasi pirštais net ant sausos kopijos, jei spaudinys atrodo „neišbaigtas” – tai aiškūs signalai, kad fuser’is artėja prie pabaigos. Taip pat gali atsirasti vertikalios linijos arba periodiniai defektai, kartojantys fiksavimo ritinėlio apskritimo ilgį.

Fiksavimo mazgo keitimas – jau rimtesnis darbas. Pirma, pati dalis kainuoja nuo 30 iki kelių šimtų eurų, priklausomai nuo spausdintuvo modelio. Antra, po keitimo spausdintuvas dažnai reikalauja, kad būtų atstatytas puslapių skaitiklis – tai daroma per techninį meniu arba specialia programine įranga. Jei to nepadaryti, spausdintuvas gali ir toliau rodyti klaidos pranešimą, net jei nauja dalis jau įdėta.

Praktinis patarimas: jei spausdintuvas jau senas ir fuser’is kainuoja daugiau nei trečdalį naujo įrenginio kainos – verta rimtai pagalvoti, ar ne laikas keisti patį spausdintuvą.

Perdavimo juosta ir būgnas – tylūs kankiniai

Spalvotiniuose lazeriniuose spausdintuvuose yra dar vienas svarbus elementas – perdavimo juosta (angl. transfer belt arba ITB – Intermediate Transfer Belt). Ji perneša tonerio vaizdą iš fotobūgno ant popieriaus. Laikui bėgant juosta gali įtrūkti, prarasti tolygų paviršių arba pradėti sukelti spalvų nesutapimą.

Fotobūgnas (angl. drum unit) – tai fotojautri dalis, ant kurios lazeris „piešia” vaizdą. Daugumoje pigesnių spausdintuvų būgnas yra integruotas į tonerio kasetę, todėl keičiant kasetę keičiamas ir būgnas. Tačiau biuro klasės įrenginiuose būgnas yra atskira dalis su savo resursu – paprastai 10 000–30 000 puslapių.

Susidėvėjusio būgno požymiai: ant spaudinių atsiranda periodiniai taškai arba dėmės, kartojančios tam tikrą intervalą (lygų būgno apskritimui), spaudiniai atrodo „blankūs” net su nauja tonerio kasete, arba fonas tampa pilkšvas vietoje balto. Jei pastebite tokius defektus ir nauja tonerio kasetė problemos neišsprendė – laikas žiūrėti į būgną.

Rašalinių spausdintuvų mechanika – kita istorija

Rašaliniai spausdintuvai turi savo specifinius dėvėjimosi scenarijus. Čia pagrindinė mechaninė problema – spausdinimo galvutės vežimėlio sistema. Galvutė juda pirmyn ir atgal per visą spausdinimo plotį, o tai reiškia, kad diržas, bėgiai ir guoliai nuolat naudojami. Kai jie pradeda dėvėtis, atsiranda charakteringas šlifavimo ar girgždėjimo garsas spausdinimo metu, o spaudiniai gali tapti netolygūs – viena pusė aiškesnė, kita blankesnė.

Kita rašalinių spausdintuvų problema – rašalo absorbcinis kilimėlis (angl. waste ink pad). Tai ne mechaninė dalis tiesiogine prasme, bet ji turi ribotą talpą. Kai kilimėlis prisipildo, spausdintuvas paprasčiausiai atsisako dirbti ir rodo klaidos pranešimą. Tai ypač aktualu „Epson” spausdintuvams. Sprendimas – arba keisti kilimėlį, arba nustatyti skaitiklį iš naujo naudojant specialią programinę įrangą (pvz., „Epson Adjustment Program”). Tai galima padaryti savarankiškai, tačiau reikia žinoti, ką darai.

Taip pat verta paminėti, kad rašaliniai spausdintuvai, kurie ilgai nenaudojami, gali „užsikimšti” – rašalas išdžiūsta galvutėje ir ją užkemša. Tai ne mechaninis dėvėjimasis, bet rezultatas tas pats – spausdintuvas neveikia. Prevencija paprasta: spausdinkite bent kartą per savaitę, net jei tai tik bandomasis lapas.

Kaip pratęsti spausdintuvo gyvenimą

Profilaktika čia veikia tikrai gerai. Keletas konkrečių dalykų, kuriuos galima daryti reguliariai:

Naudokite kokybišką popierių. Pigus, prastai supjaustytas popierius gamina daugiau dulkių, kurios kaupiasi ant ritinėlių ir optikos. 80 g/m² standartinis biuro popierius iš patikimų gamintojų – geras pasirinkimas. Drėgnas arba sulipęs popierius – vienas didžiausių ritinėlių priešų.

Valykite spausdintuvą reguliariai. Lazeriniams spausdintuvams – suspausto oro balionėlis vidaus valymuisi kartą per kelis mėnesius. Rašaliniams – reguliarus galvutės valymas per spausdintuvo meniu. Nepersistenkite su valymu – per dažnas galvutės valymas tik eikvoja rašalą.

Laikykite tinkamoje aplinkoje. Drėgmė ir temperatūra turi didelę įtaką. Idealiai – 20–25°C, 40–60% santykinis drėgnumas. Spausdintuvas prie lango, kur patenka tiesioginiai saulės spinduliai, arba drėgname rūsyje – prašymas problemų.

Neišjunginėkite spausdintuvo iš elektros tinklo. Daugelis spausdintuvų atlieka automatinį galvutės valymo ciklą įsijungdami ir išsijungdami. Jei spausdintuvas atjungiamas nuo elektros, šis ciklas neįvyksta. Naudokite maitinimo mygtuką, o ne tiesiog ištraukite kištuką.

Stebėkite spausdintuvo statistiką. Daugelis biuro spausdintuvų turi vidinį puslapių skaitiklį, pasiekiamą per konfigūracijos puslapį (paprastai spausdinamas laikant tam tikrą mygtuką įjungimo metu). Tai leidžia žinoti, kiek puslapių jau atspausdinta, ir planuoti profilaktiką.

Taisyti ar keisti – klausimas, kuris kainuoja

Galiausiai visada iškyla tas pats klausimas: ar verta taisyti, ar geriau pirkti naują? Čia nėra universalaus atsakymo, bet yra keletas orientyrų, kurie padeda apsispręsti.

Jei remonto kaina viršija 50% naujo panašaus įrenginio kainos – dažniausiai ekonomiškai naudingiau pirkti naują. Ypač jei spausdintuvas jau senas ir po vienos dalies keitimo netrukus gali prireikti kitos. Tai vadinama „laivo efektu” – pradedi taisyti vieną skylę, atsiranda kita.

Tačiau yra išimčių. Biuro klasės spausdintuvai, kurie kainuoja kelis šimtus ar tūkstančius eurų, paprastai verta taisyti net ir esant didesnėms remonto sąnaudoms – jų mechanika yra kokybiškesnė, o resursas gerokai didesnis nei pigių namų modelių. Taip pat verta atsižvelgti į tai, ar modeliui vis dar gaminamos dalys ir tonerio kasetės – jei ne, taisymas tampa rizikinga investicija.

Namų spausdintuvai, ypač pigūs rašaliniai modeliai, dažnai yra suprojektuoti taip, kad jų taisymas ekonomiškai neapsimoka – tai sąmoningas gamintojų sprendimas. Tokiu atveju geriau investuoti į kokybiškesnį modelį iš karto, nei nuolat leisti pinigus į pigaus įrenginio priežiūrą.

Spausdintuvų mechanika nėra raketų mokslas, bet reikalauja šiek tiek dėmesio ir supratimo. Tie, kurie žino, į ką atkreipti dėmesį ir kada veikti, sutaupo ir laiko, ir pinigų – o svarbiausia, išvengia to nemalonaus momento, kai spausdintuvas atsisako veikti likus valandai iki svarbaus susitikimo.