BVP struktūros pokyčiai

Mūsų ekonomikos struktūroje matome reikšmingus pokyčius. Prekyba, transportas bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos sudaro 28,3% BVP, pramonė – 19,2%, o viešasis valdymas, švietimas ir sveikatos priežiūra – 15,2%.

Investicijų srityje matome ypač teigiamas tendencijas – dėl gausėjančių ES paramos lėšų ir spartėjančio ekonomikos augimo, 2025 metais investicijos turėtų išaugti 6,6%, o 2026 metais – 5,1%.

Palyginimas su kitomis ES šalimis

Mes galime didžiuotis, kad Lietuvos ekonomikos augimas išsiskiria ES kontekste. 2024 metų pradžioje mūsų apdirbamoji gamyba augo 0,1% – tai septintas aukščiausias augimas ES, o mažmeninė prekyba augo 2,2% – penktas aukščiausias rodiklis ES.

Vertinant ilgesnę perspektyvą, mūsų BVP augimo prognozės išlieka vienos optimistiškiausių ES – kai Europos Komisija 2024 metams prognozuoja ES ekonomikai 0,9% augimą, Lietuvai numatomas 2,2% augimas.

Darbo rinkoje taip pat matome teigiamus pokyčius – nors nedarbo lygis 2024 metais šiek tiek padidės iki 7,4%, vėlesniais metais jis turėtų mažėti ir 2026 metais pasiekti 6,9%. Vidutinis darbo užmokestis, 2023 metais išaugęs 12,6%, 2024 metais turėtų augti 9,8%, o 2025-2026 metais augimo tempas stabilizuosis ties 8-8,5%.

Darbo Rinkos Dinamika 2024-2026

Mūsų darbo rinka išlieka dinamiška ir atspari ekonominiams iššūkiams, nors prieš akis matome įdomius pokyčius. Analizuodami darbo rinkos tendencijas 2024-2026 metų laikotarpiu, pastebime keletą svarbių aspektų, kurie turės įtakos mūsų ekonomikos augimui.

Užimtumo rodiklių tendencijos

Mūsų užimtumo rodikliai rodo teigiamas tendencijas – 2024 metais užimtų gyventojų skaičius turėtų padidėti iki 1461,8 tūkst. asmenų, o 2025 metais pasiekti 1465,3 tūkst.. Įdomu tai, kad nedarbo lygis 2024 metais sieks 7,3%, tačiau vėliau pradės mažėti ir 2026 metais nukris iki 6,7%.

Darbo jėgos pasiūlos pokyčiai

Mes matome, kad darbo jėgos pasiūla keičiasi dėl kelių svarbių veiksnių. Vienas iš jų – nuolatinis žmonių, atvykstančių iš Ukrainos, įsiliejimas į darbo rinką. Tai padeda sumažinti darbo paklausos spaudimą, tačiau kartu kelia naujų iššūkių integracijos srityje.

Darbo užmokesčio augimo tempas išlieka įspūdingas – 2024 metais vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sieks 2217,1 EUR, o 2026 metais pasieks 2541,6 EUR. Tačiau augimo tempas palaipsniui lėtės – nuo 10,1% 2024 metais iki 6,5% 2026 metais.

Kvalifikuotų darbuotojų paklausa

Mūsų darbo rinkoje didžiausia paklausa matoma šiuose sektoriuose:

• Sveikatos priežiūros specialistai
• IT ir skaitmeninių technologijų ekspertai
• Transporto ir statybos sektorių darbuotojai

Ypač svarbu paminėti, kad Žaliojo kurso politika formuoja naujus poreikius darbo rinkoje. Prognozuojame augančią paklausą:

• Mokslo ir inžinerijos specialistams (+3%)
• Administracijos ir komercijos vadovams (+2,1%)
• IT specialistams (+1,5%)

Mūsų darbo rinka išlieka aktyvi, nepaisant ekonomikos stagnacijos. Įmonės stengiasi išlaikyti darbuotojus, baimindamosi kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo ateityje. Tačiau matome, kad darbo užmokesčio augimas 2025-2026 metais sulėtės iki 6-8%, kas gali tapti netikėtu pokyčiu darbuotojams, įpratusiems prie dviženklio atlyginimų augimo.

Atlyginimų Augimo Veiksniai

Analizuodami atlyginimų augimo veiksnius Lietuvoje, matome įdomų reiškinį – nors mūsų atlyginimai auga sparčiau nei daugelyje ES šalių, šis augimas kelia tam tikrų iššūkių ekonomikai.

Produktyvumo įtaka

Mūsų ekonomikoje pastebime reikšmingą atotrūkį tarp atlyginimų augimo ir produktyvumo. Per pastaruosius dešimt metų (2012-2022) atlyginimai Lietuvoje išaugo net 131%, tačiau produktyvumas padidėjo tik 83%. Šis skirtumas kelia susirūpinimą dėl mūsų konkurencingumo tarptautinėje rinkoje.

Produktyvumo augimą stabdo keletas veiksnių:

• Nepakankamos investicijos į technologinę plėtrą
• Ribota robotizacija ir dirbtinio intelekto mokymai ir  taikymas
• Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas

Sektoriniai skirtumai

Mes matome ryškius atlyginimų skirtumus tarp įvairių ekonomikos sektorių. Informacijos ir ryšių bei finansų ir draudimo sektorių darbuotojai uždirba 1,9 ir 1,7 karto daugiau nei šalies vidurkis. Tuo tarpu apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje atlyginimai yra 32,9% mažesni už šalies vidurkį.

Didžiausias darbo užmokestis fiksuojamas sektoriuose, kurie įdarbina daugiausia kvalifikuotų darbuotojų:

• IT ir technologijų sritis
• Finansų sektorius
• Sveikatos priežiūros sritis

Infliacija ir realusis darbo užmokestis

Mūsų ekonomikoje stebime įdomų reiškinį – nors nominalus darbo užmokestis auga, realusis darbo užmokestis ne visada atspindi šį augimą. 2022 metais, kai vidutinio neto darbo užmokesčio augimo tempas siekė 11,9%, realusis darbo užmokestis (įvertinus infliacijos poveikį) sumažėjo 6,5%.

Žvelgiant į ateitį, Lietuvos banko prognozės rodo, kad 2024 metais vidutinis darbo užmokestis turėtų augti 10,2%, o 2025 metais augimas sulėtės iki 8,5%. Tačiau net ir toks sulėtėjęs augimas išlieka spartesnis nei 2010-2020 metų laikotarpiu, kai vidutinis metinis augimas siekė 5,5%.

Mūsų ekspertai pastebi, kad atlyginimų augimą slopina kol kas neatsigaunantis darbo našumas, kuris nekyla jau trečius metus iš eilės. Prie tokios našumo raidos prisideda vangi eksportuojančiojo sektoriaus plėtra ir tebesančios didesnės nei prieš keletą metų žaliavų kainos.

Tarptautinės Ekonomikos Įtaka

Tarptautinės ekonomikos įtaka mūsų šalies ekonomikai tampa vis reikšmingesnė, ypač kai kalbame apie BVP augimą ir investicijų pritraukimą. Pažvelkime, kaip globalūs ekonominiai procesai formuoja mūsų šalies ekonominę ateitį.

ES ekonomikos tendencijos

Mūsų pozicija Europos Sąjungoje išlieka stipri – esame viena iš sparčiausiai augančių ekonomikų. 2024 metų pirmąjį pusmetį mūsų šalis kartu su Lenkija užėmė lyderių pozicijas pagal ekonomikos augimo tempą. Ypač džiugina tai, kad mūsų infliacija išlieka viena mažiausių ES, o vartotojų lūkesčiai pirmuosius šešis 2024 metų mėnesius buvo geriausi visoje ES.

Globalios prekybos poveikis

Mūsų dalyvavimas globalioje prekyboje atveria naujas galimybes ekonomikos augimui. Globalizacijos procesai mums suteikia:

• Technologijų sklaidos ir inovacijų galimybes
• Naujų rinkų plėtros perspektyvas
• Žinių ir patirties mainų platformas

Mūsų apdirbamoji gamyba per metus išaugo 5%, kai tuo tarpu kitos didžiosios ES ekonomikos patyrė smukimą. Tai rodo mūsų pramonės sektoriaus konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Užsienio investicijų srautai

2024 metų pirmąjį pusmetį mes pasiekėme įspūdingų rezultatų – pritraukėme 22 tiesioginių užsienio investicijų projektus, kurių bendra vertė siekia 239 mln. eurų. Šie projektai žada sukurti beveik 1200 naujų darbo vietų.

Mūsų investicijų struktūroje dominuoja:

• Finansinė ir draudimo veikla (34,6%)
• Apdirbamoji gamyba (16,5%)
• Didmeninė ir mažmeninė prekyba (10,2%)

Ypač svarbu paminėti, kad didžiausią tiesioginių užsienio investicijų dalį esame pritraukę iš:

• Vokietijos (18,9%)
• Švedijos (10,8%)
• Estijos (10,5%)
• Nyderlandų (8,4%)

Vienas reikšmingiausių šio laikotarpio projektų – Vokietijos gynybos pramonės kompanijos „Rheinmetall” gamyklos statyba. Šis projektas ne tik stiprina mūsų gynybos pramonę, bet ir kuria naujas darbo vietas bei skatina technologinę plėtrą.

Mūsų investicinė aplinka tampa vis patrauklesnė užsienio investuotojams, tačiau susiduriame su augančia konkurencija. Vidurio ir Rytų Europos regione konkurencija dėl investicijų projektų stiprėja. Todėl mums ypač svarbu išlaikyti konkurencingumą tokiose sparčiai augančiose srityse kaip žalioji ekonomika ir kibernetinis saugumas.

Mūsų šalies įmonės taip pat aktyviai investuoja užsienyje – 2022 metų pabaigoje Lietuvos įmonių investicijos užsienyje siekė 10,6 mlrd. eurų. Pagrindinės investicijų kryptys:

• JAV (40,4%)
• Latvija (18,1%)
• Estija (11,3%)

Fiskalinės Politikos Poveikis

Fiskalinė politika vaidina esminį vaidmenį formuojant mūsų šalies ekonominę ateitį. Stebime, kaip valstybės finansų valdymas tiesiogiai veikia mūsų BVP augimą ir gyventojų gerovę.

Mokesčių sistemos pokyčiai

Mūsų mokesčių sistema patiria reikšmingų pokyčių. Nuo 2026 metų įsigalios svarbūs pakeitimai:

• NPD sulyginimas su MMA
• GPM tarifo viršutinės ribos didinimas iki 20%
• Platesnio NT mokesčio įvedimas, apimantis pusę NT turinčių gyventojų
• Naujų mokestinių lengvatų sistema ūkininkams

Šie pokyčiai rodo mūsų siekį sukurti sąžiningesnę mokesčių sistemą. Mes matome, kad vidutinė mokestinė našta gyventojui per metus sieks apie 14 eurų, o tai yra subalansuotas sprendimas.

Valstybės išlaidų struktūra

Mūsų valstybės išlaidų struktūra 2024 metais rodo aiškius prioritetus. Didžiausią dalį sudaro:

• Socialinė apsauga – 33,8% (iš jų senatvės pensijoms – 15,9%)
• Švietimas – 15,6%
• Sveikatos apsauga – 14%
• Bendros valstybės paslaugos – 12,1%

Mes matome, kad valdžios sektoriaus konsoliduotos išlaidos 2022 metais išaugo 15,9% ir siekė 24,5 mlrd. EUR. Valdžios išlaidos galutiniam vartojimui padidėjo 13,9%, o socialinės pašalpos ir pervedimai išaugo 12%.

Biudžeto deficito įtaka

Mūsų biudžeto deficito valdymas tampa vis svarbesniu iššūkiu. 2024 metais planuojamos 17 mlrd. eurų pajamos ir 20,5 mlrd. eurų išlaidos. Deficitas sudarys 2,9% nuo BVP, o valstybės skolos lygis sieks 39,8% BVP.

Mes matome, kad valdžios sektoriaus skola 2022 metais padidėjo nuo 24,5 mlrd. iki 25,7 mlrd. EUR [202]. Tačiau palyginti su BVP, jos dalis sumažėjo nuo 43,4% iki 38,1%, kas atitinka Mastrichto sutarties kriterijus.

Mūsų fiskalinė politika 2024-2026 metais bus anticiklinė ir skatinanti ekonomikos aktyvumą. Tačiau turime atkreipti dėmesį, kad valdžios sektoriaus skola 2027 metais gali pasiekti beveik 49% BVP, kas būtų 11,5% punkto daugiau nei 2023 metais.

Mūsų ekspertai pastebi, kad spartus skolos augimas gali riboti galimybes reaguoti į nenumatytus ekonominius iššūkius ateityje. Tačiau žemas įsiskolinimo lygis, kuris išlieka vienas mažiausių euro zonoje, ir pamažu pingantis skolinimasis mažina skolos refinansavimo riziką.

Ekonominiai Iššūkiai ir Galimybės

Žvelgdami į ekonominius iššūkius ir galimybes, mes matome, kad mūsų šalis išsiskiria iš kitų Baltijos valstybių savo sparčiu augimu. Lietuvos ekonomika vystosi gerokai geriau nei Estijos ir Latvijos, o tai suteikia mums unikalią poziciją regione.

Struktūrinės reformos

Mūsų ekonomikos transformacijai būtinos struktūrinės reformos, ypač pensijų sistemoje. Demografiniai pokyčiai kelia rimtų iššūkių – iki 2030 metų darbuotojų skaičius ženkliai mažės. Todėl mes turime:

• Įgyvendinti parametrinę pensijų reformą
• Didinti sveikatos ir švietimo sistemų efektyvumą
• Stiprinti pajamų surinkimą į biudžetą, išlaikant konkurencingą ekonominę aplinką

Mūsų ekonomikos transformacija į žiedinę ekonomiką taip pat tampa vis svarbesnė. Nors ši sritis Lietuvoje dar mažai išnagrinėta, ji sulaukia ypatingo susidomėjimo tiek iš verslo, tiek iš politikų bei mokslininkų.

Konkurencingumo didinimas

Mes džiaugiamės, kad inovacinę veiklą vykdančių įmonių vaidmuo mūsų ekonomikoje tampa vis svarbesnis. 84% visos šalies įmonių apyvartos generuoja būtent inovacijas kuriančios įmonės, o jose dirba net 78% visų Lietuvos įmonių darbuotojų.

Mūsų konkurencingumą ypač stiprina:

• Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius, kuris stipriai prisideda prie ekonomikos augimo
• Gamybos sektorius, kuris auga pagal ilgalaikę tendenciją
• Inovacinė veikla, kuriai įmonės 2022 m. skyrė 1,6 mlrd. eurų

Ypač džiugina tai, kad mokslinių tyrimų ir taikomąją veiklą vykdančios įmonės investuoja net 59% savo apyvartos į inovacijas. Tai rodo mūsų įmonių strateginį požiūrį į konkurencingumo didinimą.

Technologinė pažanga

Mūsų technologinė pažanga tampa vis labiau pastebima. Inovacinę veiklą vykdo 53% šalies įmonių, o didžiausia inovacinių įmonių koncentracija yra:

• Kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių gamyboje (83% įmonių)
• Mokslinių tyrimų ir taikomojoje veikloje (85% įmonių)

Mes matome, kad technologinės inovacijos daro teigiamą poveikį ekonomikos augimui. Jos pagerina išteklių ir išlaidų pavertimą produktais bei paslaugomis. Tačiau mums dar reikia:

• Didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą
• Stiprinti technologijų perdavimo mechanizmus
• Gerinti inovacijų finansavimo prieinamumą

Mūsų ekonomikos transformacijai ir konkurencingumui didinti skirta plėtros programa apima kompleksinius sprendimus. Ji orientuota į:

• Perėjimą prie mokslo žiniomis grįsto ekonomikos vystymosi
• Pažangiųjų technologijų diegimą
• Inovacijų skatinimą
• Tarptautinio konkurencingumo didinimą

Mes matome, kad mūsų ekonomikai reikalingas esminis postūmis didinant produktyvumą. Didesnis našumas turi įtakos:

• Konkurencingumo didinimui
• Naujų darbo vietų kūrimui
• Inovacijų diegimui
• Poveikio aplinkai mažinimui

Mūsų siūlomas šalies konkurencingumo modelis turi būti pagrįstas kompetencijomis ir specializacija. Ypač svarbu sutelkti dėmesį į aukštųjų technologijų sektorius ir pritraukti aukščiausio lygio tyrėjus bei specialistus.

Išvados

Mūsų ekonomikos raida rodo aiškią kryptį – Lietuva tampa vis labiau konkurencinga ir technologiškai pažangi valstybė. BVP augimo prognozės, siekiančios 3,3% 2026 metais, atspindi mūsų ekonomikos potencialą, nors atlyginimų augimo tempas natūraliai sulėtės iki 6,5%.

Mūsų darbo rinka išlieka dinamiška, o kvalifikuotų specialistų paklausa auga, ypač IT ir technologijų sektoriuose. Džiugina tai, kad Lietuvos įmonės vis daugiau investuoja į inovacijas – net 53% įmonių vykdo inovacinę veiklą, o tai stiprina mūsų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Žvelgdami į 2026 metus, matome, kad mūsų ekonomikos augimas bus tvarus tik tuomet, kai sugebėsime išlaikyti pusiausvyrą tarp atlyginimų augimo ir produktyvumo. Mūsų sėkmė priklausys nuo gebėjimo pritraukti užsienio investicijas, vystyti aukštųjų technologijų sektorius ir didinti darbo našumą.

DUK

K1. Koks prognozuojamas Lietuvos BVP augimas 2026 metais? Prognozuojama, kad Lietuvos BVP augimas 2026 metais sieks 3,3%.

K2. Kaip keisis vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje iki 2026 metų? Numatoma, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2026 metais pasieks 2541,6 EUR, tačiau augimo tempas sulėtės iki 6,5%.

K3. Kokie sektoriai Lietuvoje pasižymi didžiausia darbuotojų paklausa? Didžiausia paklausa stebima sveikatos priežiūros, IT ir skaitmeninių technologijų bei transporto ir statybos sektoriuose.

K4. Kaip Lietuvos ekonomikos augimas atrodo ES kontekste? Lietuva išsiskiria kaip viena sparčiausiai augančių ekonomikų ES, su prognozuojamu 2,2% augimu 2024 metais, kai ES vidurkis siekia 0,9%.

K5. Kokią įtaką Lietuvos ekonomikai turi užsienio investicijos? Užsienio investicijos vaidina svarbų vaidmenį – 2024 metų pirmąjį pusmetį pritraukta 22 tiesioginių užsienio investicijų projektai, kurių bendra vertė siekia 239 mln. eurų ir žada sukurti beveik 1200 naujų darbo vietų.