Kaip atpažinti, kad spausdintuvui reikia remonto: 7 pagrindiniai požymiai

Kai spausdintuvas pradeda „kalbėti” – reikia mokėti klausyti

Spausdintuvas – vienas tų biuro ar namų įrenginių, kurį prisimename tik tada, kai jis nustoja veikti. Kol viskas gerai, niekas jo neliečia, neprižiūri, nevalyto. O paskui staiga – svarbus dokumentas, terminas rytoj, ir štai prieš jus stovi mašina, kuri arba nieko nedaro, arba daro kažką visiškai ne taip. Ir tada prasideda tikras detektyvinis darbas: ar tai laikinas kaprizas, ar rimtesnė problema?

Tiesa tokia, kad spausdintuvai retai kada „lūžta” iš karto ir be įspėjimo. Paprastai jie siunčia signalus – subtiliai arba ne taip subtiliai – kad kažkas ne taip. Problema ta, kad dauguma žmonių tuos signalus ignoruoja arba tiesiog nepažįsta. Šiame straipsnyje kalbėsime apie septynis pagrindinius požymius, kurie rodo, jog spausdintuvui reikia profesionalaus remonto – ne tik naujų rašalo kasečių ar popieriaus papildymo.

Spausdinimo kokybė pablogėjo be jokios akivaizdžios priežasties

Vienas pirmųjų ir dažniausiai pastebimų požymių – tai, ką matote ant lapo. Jei anksčiau tekstas buvo aštrus, spalvos sodriai, o dabar spaudiniai atrodo lyg per lietų išplauti – tai jau signalas. Bet čia svarbu atskirti, kas iš tikrųjų vyksta.

Dryžiai ant spaudinių – vienas dažniausių simptomų. Jie gali reikšti užsikimšusias spausdinimo galvutes, bet gali rodyti ir rimtesnius mechaninius gedimus. Jei išvalius galvutes (dauguma spausdintuvų turi šią funkciją meniu) dryžiai neišnyksta po dviejų trijų bandymų – tai jau ne kasečių problema.

Kitas variantas – spalvų iškraipymai. Jei spausdinate nuotrauką, o veidai atrodo žalsvai arba dangus tampa rausvas – tai gali reikšti, kad viena iš spalvų kasečių arba jos tiekimo sistema yra pažeista. Lazeriniuose spausdintuvuose panaši problema gali rodyti pažeistą būgną (drum unit) arba susidėvėjusį tonerio paskirstymo mechanizmą.

Praktinis patarimas: prieš kviečiant meistrus, išspausdinkite diagnostinį puslapį (daugumoje spausdintuvų tai galima padaryti per nustatymų meniu). Šis puslapis parodys, kurios spalvos tiekiamos normaliai, o kurios – ne. Tai padės tiksliau apibūdinti problemą remonto specialistui ir sutaupyti laiko.

Popierius stringa nuolat – ir ne dėl popieriaus

Kiekvienas bent kartą yra traukęs įstrigusį popierių iš spausdintuvo. Tai normalu – kartais popierius susiglamžo, kartais įdedamas netaisyklingai. Bet jei popierius stringa reguliariai, po kiekvieno kito spausdinimo, tai jau ne atsitiktinumas.

Dažniausia mechaninė priežastis – susidėvėję popieriaus tiekimo voleliai. Šie guminiai elementai laikui bėgant sukietėja, praranda sukibimą ir nebegali tinkamai patraukti popieriaus lapo. Rezultatas – popierius arba visai nepaduodamas, arba paduodamas kreivai, arba stringa viduryje proceso.

Kita galima priežastis – pažeistas popieriaus tiekimo mechanizmas arba susidėvėjęs atskyrimo padas (separation pad). Šie elementai atsakingi už tai, kad spausdintuvas patrauktų tik vieną lapą vienu metu, o ne kelis iš karto. Kai jie susidėvi, spausdintuvas dažnai „ryja” po du tris lapus vienu metu, o tai beveik visada baigiasi strigimu.

Volelių keitimas – gana standartinė remonto procedūra, kurią atlieka bet kuris spausdintuvų meistras. Daugeliui populiarių modelių volelių rinkiniai kainuoja 10–30 eurų, o keitimas užtrunka 30–60 minučių. Tai vienas tų atvejų, kai remontas tikrai apsimoka, ypač jei spausdintuvas dar geras.

Spausdintuvas daro keistus garsus

Spausdintuvai niekada nebuvo tylos oazės, bet kiekvienas įrenginys turi savo normalų garso „portretą”. Kai tie garsai pasikeičia – tai signalas, kurį reikia priimti rimtai.

Girgždėjimas arba traškėjimas spausdinimo metu dažniausiai rodo, kad kažkoks mechaninis elementas trinasi ten, kur neturėtų. Tai gali būti pažeistas kreipiamasis bėgelis, susidėvėjęs pavaros elementas arba tiesiog kažkas, kas pateko į spausdintuvo vidų (sąvaržėlė, popieriaus fragmentas).

Garsus „kaukštelėjimas” arba „trakštelėjimas” kiekvieno spausdinimo ciklo pradžioje arba pabaigoje gali reikšti, kad spausdinimo galvutės vežimėlio mechanizmas yra pažeistas arba jo kreipiamasis strypas reikalauja tepimo. Lazeriniuose spausdintuvuose panašūs garsai gali rodyti pažeistą fuzerį (fiksavimo mazgą).

Ypač rimtas signalas – jei spausdintuvas pradeda skleisti dūmus arba degėsių kvapą. Čia jau nekalbame apie remontą – reikia nedelsiant išjungti įrenginį iš elektros tinklo ir kreiptis į specialistus. Tai gali reikšti elektros grandinės gedimą arba perkaitusį fuzerį.

Svarbu: jei girdite neįprastus garsus, nebandykite „priversti” spausdintuvo veikti toliau. Mechaninis gedimas, kurį galima sutaisyti už 20 eurų, gali virsti rimtu pažeidimu, jei įrenginys toliau eksploatuojamas.

Ekranas rodo klaidas, kurių negalite išspręsti

Šiuolaikiniai spausdintuvai turi ekranus arba bent jau LED indikatorius, kurie praneša apie problemas. Ir čia prasideda tikras iššūkis – nes klaidų kodai dažnai atrodo kaip kažkokia paslaptinga kalba.

Kai kurios klaidos yra trivialios: „popierius baigėsi”, „kasetė tuščia” – tai kiekvienas išsprendžia pats. Bet yra klaidų, kurios rodo rimtesnes problemas. Pavyzdžiui, „Printer error” arba „Service required” tipo pranešimai dažnai reiškia, kad spausdintuvas pasiekė tam tikrą eksploatacijos ribą arba aptiko vidinį gedimą, kurio pats negali ištaisyti.

Ypač dažna problema – „waste ink pad full” klaida, kuri dažniausiai pasirodo „Epson” rašalinių spausdintuvų modeliuose. Tai reiškia, kad vidinė atliekamo rašalo surinkimo kempinė prisipildė ir reikalauja keitimo arba nustatymo iš naujo. Šios problemos negalima ignoruoti – spausdintuvas tiesiog nustos veikti, kol problema nebus išspręsta.

Lazeriniuose spausdintuvuose dažnai pasirodo „drum life end” arba „fuser error” tipo pranešimai. Pirmasis reiškia, kad būgno blokas reikalauja keitimo (tai galima padaryti pačiam, jei esate rankūs), antrasis – kad fuzeris yra pažeistas arba perkaitęs, o tai jau reikalauja profesionalaus įsikišimo.

Spausdintuvas „nematomas” arba nuolat atsijungia nuo tinklo

Tai problema, kuri dažnai klaidingai priskiriama kompiuteriui arba tinklui, bet iš tikrųjų gali slypėti pačiame spausdintuve. Jei jūsų spausdintuvas reguliariai „dingsta” iš tinklo, nereaguoja į spausdinimo komandas arba reikalauja nuolatinio perkrovimo – tai gali reikšti elektronikos gedimą.

Rašaliniai spausdintuvai su Wi-Fi moduliu kartais patiria šio modulio gedimus. Simptomas paprastas: spausdintuvas matomas tinkle, bet spausdinimas neveikia arba veikia per vieną kartą. Arba spausdintuvas nuolat „pamiršta” tinklo nustatymus po kiekvieno perkrovimo.

USB jungtis, kuri veikia tik tam tikromis pozicijomis arba nuolat atsijungia – tai fizinis gedimas, kuris gali reikšti pažeistą USB lizdą arba laidą. Tai gana paprasta ir nebrangi remonto procedūra, bet ignoruojama ji gali sukelti rimtesnes problemas.

Kita galimybė – pagrindinio valdymo plokštės gedimas. Tai rimtesnė ir brangesnė problema. Jei spausdintuvas visiškai nereaguoja į jokias komandas, ekranas neužsidega arba mirksi chaotiškai – tai gali reikšti būtent tai. Tokiu atveju reikia įvertinti, ar remontas apsimoka, atsižvelgiant į spausdintuvo amžių ir vertę.

Rašalas arba toneris eikvojamas neįprastai greitai

Jei pastebėjote, kad kasetės dabar baigiasi žymiai greičiau nei anksčiau, nors spausdinimo apimtys nepasikeitė – tai irgi signalas, kurį verta apsvarstyti. Žinoma, pirma reikia patikrinti paprastus dalykus: ar naudojate kokybiškas kasetes, ar spausdintuvo nustatymuose nėra įjungtas „aukštos kokybės” režimas visiems spaudiniams.

Bet jei visa tai patikrinta ir problema išlieka – gali būti, kad spausdintuvas atlieka per dažnas galvučių valymo procedūras. Tai dažna problema rašaliniuose spausdintuvuose: kai galvutės yra iš dalies užsikimšusios arba spausdintuvas „mano”, kad jos užsikimšusios, jis automatiškai atlieka valymo ciklus, kurie sunaudoja nemažai rašalo.

Lazeriniuose spausdintuvuose greitas tonerio eikvojimas gali reikšti pažeistą dozavimo ašmenis (doctor blade) arba susidėvėjusį būgną, dėl kurių toneris neskirstomas tolygiai ir eikvojamas neefektyviai.

Praktinis patarimas: stebėkite, kiek puslapių išspausdinate su viena kasete, ir palyginkite su gamintojo deklaruojamu puslapių skaičiumi. Jei realus skaičius yra mažesnis nei 50–60% deklaruojamo – tai jau problema, kurią verta aptarti su specialistu.

Kai geriau nedelsti: ką daryti, kai požymiai akivaizdūs

Perskaitę visus šiuos požymius, galbūt atpažinote vieną ar kelis iš jų savo spausdintuve. Klausimas, kurį daugelis užduoda: ar verta taisyti, ar geriau pirkti naują?

Atsakymas nėra universalus, bet yra kelios geros gairės. Jei spausdintuvas yra iki trejų metų senumo ir problema yra mechaninė (voleliai, fuzeris, galvutės) – remontas beveik visada apsimoka. Šie elementai keičiami, jų kainos yra pagrįstos, o pats spausdintuvas dar turi daug resursų.

Jei spausdintuvas yra vyresnis nei penki šešeri metai ir problema yra elektroninė (valdymo plokštė, jutikliai) – čia jau reikia skaičiuoti. Remonto kaina neturėtų viršyti 40–50% naujo panašaus spausdintuvo kainos. Jei viršija – geriau investuoti į naują.

Kreipiantis į remonto servisą, verta pasiruošti: žinoti tikslų spausdintuvo modelį, aprašyti simptomus kuo tiksliau (kada pasirodo, kaip dažnai, ar yra klaidų pranešimai), ir paklausti dėl diagnostikos kainos iš anksto. Geri servisai paprastai siūlo nemokamą arba simbolinę diagnostiką, o tik po jos pateikia remonto sąmatą.

Svarbiausia – neignoruoti požymių. Spausdintuvas, kuris „kažkaip veikia”, bet jau siunčia signalus, paprastai greitai nustoja veikti visai – ir dažniausiai pačiu netinkamiausiu momentu. Nedidelis dėmesys laiku gali sutaupyti ir pinigų, ir nervų.