Darbo rinka nuolat keičiasi, ir jūs galite pastebėti, kad situacija Lietuvoje skiriasi nuo kitų šalių. Šie skirtumai turi įtakos jūsų karjeros galimybėms ir gyvenimo kokybei. Supratimas apie darbo rinkos tendencijas gali padėti jums priimti geresnius sprendimus dėl savo profesinės ateities.

Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines darbo rinkos tendencijas Lietuvoje, palyginsime jas su užsienio šalimis ir aptarsime, kaip tai veikia darbuotojus bei darbdavius. Taip pat išnagrinėsime darbo užmokesčio pokyčius, darbuotojų prioritetus ieškant darbo ir Lietuvos darbo rinkos patrauklumą užsieniečiams. Ši informacija padės jums geriau suprasti dabartinę darbo rinkos situaciją ir jos perspektyvas.

Darbo rinkos tendencijos Lietuvoje

Jūs galite pastebėti, kad darbo rinka Lietuvoje nuolat keičiasi. Užimtumo tarnyba reguliariai skelbia informaciją apie darbo rinkos tendencijas, įskaitant registruotą nedarbą, darbo jėgos pasiūlą ir paklausą bei kitas aktualijas . Šie duomenys padeda jums geriau suprasti dabartinę situaciją ir jos perspektyvas.

Užimtumo lygis

2021 metais Lietuvoje dirbo 1 mln. 368,6 tūkst. gyventojų, iš kurių 687,4 tūkst. buvo vyrai ir 681,2 tūkst. moterys. Palyginti su 2020 metais, užimtų gyventojų skaičius padidėjo 10,5 tūkst. (0,8 proc.) . Tai rodo, kad darbo rinka po truputį atsigauna.

15-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2021 metais siekė 72,5 proc., kas yra 0,9 procentinio punkto daugiau nei ankstesniais metais . Vyrų užimtumo lygis buvo šiek tiek aukštesnis nei moterų – atitinkamai 73,1 proc. ir 72 proc. .

Jaunimo (15-24 metų amžiaus) užimtumo lygis taip pat augo ir 2021 metais pasiekė 31,4 proc., padidėjęs 2 procentiniais punktais . Tai rodo, kad jaunimui atsiranda daugiau galimybių įsitvirtinti darbo rinkoje.

Įdomu tai, kad 2021 metais daugiausia gyventojų dirbo pramonėje (257,9 tūkst. arba 18,8 proc. visų dirbančiųjų), prekyboje (204,9 tūkst. arba 15 proc.) ir švietimo sektoriuje (120,7 tūkst. arba 8,8 proc.) . Šie sektoriai išlieka pagrindiniais darbo vietų šaltiniais Lietuvoje.

Registruotas nedarbas

Nepaisant teigiamų užimtumo tendencijų, nedarbas išlieka aktualiu klausimu. 2021 metais Lietuvoje buvo 104,8 tūkst. 15-74 metų amžiaus bedarbių, iš kurių 56,6 tūkst. buvo vyrai ir 48,2 tūkst. moterys . Tačiau palyginti su 2020 metais, bedarbių skaičius sumažėjo 21,2 tūkst. (16,8 proc.) .

Nedarbo lygis 2021 metais sudarė 7,1 proc., kas yra 1,4 procentinio punkto mažiau nei 2020 metais . Vyrų nedarbo lygis buvo šiek tiek aukštesnis nei moterų – atitinkamai 7,6 proc. ir 6,6 proc. .

Jaunimo (15-24 metų amžiaus) nedarbo lygis 2021 metais sumažėjo 5,3 procentinio punkto ir siekė 14,3 proc. . Tai rodo, kad jaunimui tampa lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje, nors jų nedarbo lygis vis dar išlieka aukštesnis nei bendras šalies vidurkis.

Ilgalaikis nedarbas išlieka rimta problema. 2021 metais ilgalaikių bedarbių, t.y. asmenų, ieškančių darbo vienus metus ar ilgiau, buvo 39,2 tūkst., kas yra 2,7 tūkst. (7,4 proc.) daugiau nei 2020 metais . Ilgalaikiai bedarbiai sudarė 37,4 proc. visų bedarbių, o jų dalis per metus padidėjo 8,4 procentinio punkto .

Laisvos darbo vietos

2022 metais Lietuvoje buvo 25,7 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, kas yra 1,5 tūkst. (6 proc.) daugiau nei 2021 metais . Tai rodo, kad darbdaviai aktyviai ieško naujų darbuotojų ir kuria naujas darbo vietas.

Laisvų darbo vietų lygis 2022 metais sudarė 1,9 proc., kas yra 0,1 procentinio punkto daugiau nei 2021 metais . Daugiausia laisvų darbo vietų buvo pramonės (4,4 tūkst. arba 17 proc.), transporto ir saugojimo (4,3 tūkst. arba 16,9 proc.) bei viešojo valdymo ir gynybos sektoriuose (3,7 tūkst. arba 14,5 proc.) .

Aukščiausias laisvų darbo vietų lygis buvo viešojo valdymo ir gynybos sektoriuje (4,3 proc.), informacijos ir ryšių sektoriuje (3,2 proc.) bei transporto ir saugojimo veiklos įmonėse (2,8 proc.) . Tuo tarpu žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo švietimo (0,4 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (0,7 proc.) bei kitos aptarnavimo veiklos įmonėse (1 proc.) .

Šios tendencijos rodo, kad Lietuvos darbo rinka yra dinamiška ir nuolat kintanti. Jums, kaip darbo ieškančiam asmeniui ar darbdaviui, svarbu sekti šias tendencijas ir prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, kad galėtumėte efektyviai dalyvauti darbo rinkoje.

Darbo užmokesčio pokyčiai

Minimali mėnesinė alga

Jūs galite pastebėti, kad minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje nuolat auga. 2024 metais MMA pakils iki 924 eurų neatskaičius mokesčių . Tai reiškia, kad MMA uždirbančio žmogaus mėnesio pajamos „į rankas” didės 75,22 euro ir sieks 708,4 euro . Šis pokytis yra reikšmingas, ypač mažiausiai uždirbantiems darbuotojams.

Įdomu pastebėti, kad MMA augimas per pastaruosius metus buvo gana spartus. Pavyzdžiui, 2023 metais MMA buvo 840 eurų, 2022 metais – 730 eurų, o 2021 metais – 642 eurai . Tai rodo, kad per trejus metus MMA padidėjo beveik 44%.

Vyriausybė taip pat turi ilgalaikių planų dėl MMA. Numatoma, kad iki 2028 metų MMA ir nepamokestinamasis pajamų dydis (NPD) galėtų siekti beveik 1200 eurų . Šis sprendimas turės reikšmingą įtaką valstybės biudžetui – 2024 metais jis kainuos apie 200 mln. eurų, o iki 2028 metų jo našta pasieks 573 mln. eurų .

Vidutinis darbo užmokestis

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje taip pat auga. 2023 metų pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje buvo 13,3% didesnis nei prieš metus . Tai rodo, kad nepaisant ekonominių iššūkių, atlyginimai šalies ūkyje ir toliau auga sparčiai.

Įdomu pastebėti, kad atlyginimų augimas skiriasi priklausomai nuo pajamų lygio. Mažiausiai uždirbančiųjų darbo užmokestis didėjo sparčiausiai – apie 15%, kas atitinka MMA padidėjimą . Tuo tarpu 10% didžiausius atlyginimus gaunančių darbuotojų atlyginimai augo 11,7% .

Atlyginimų skirtumai pagal sektorius

Jūs galite pastebėti, kad atlyginimų augimas skiriasi priklausomai nuo ekonominės veiklos sektoriaus. Pavyzdžiui, 2023 metais sparčiausiai darbo užmokestis didėjo meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje – net 17,3% . Taip pat spartus augimas buvo stebimas švietimo bei profesinėje, mokslinėje ir techninėje veiklose – 17,1% .

Įdomu pastebėti, kad privačiojo ir viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimo tempai skiriasi. 2018 metais bruto darbo užmokestis viešajame sektoriuje augo sparčiau – 10,7%, palyginti su 9,6% privačiajame sektoriuje .

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į atlyginimų skirtumus tarp vyrų ir moterų. 2018 metais moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 858,2 EUR, o vyrų – 990,5 EUR . Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2018 metais sudarė 13% ir per metus sumažėjo 1,2 procentinio punkto .

Jūs taip pat galite pastebėti, kad atlyginimų skirtumai priklauso nuo įmonės dydžio. Mažose įmonėse (1-9 darbuotojai) visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų dalis 2018 metais sudarė 10,4% . Tuo tarpu daugiausia darbuotojų, gavusių 1601 EUR ir daugiau, buvo įmonėse, turinčiose 50-249 darbuotojus – 33,5 tūkst., arba 2,5 procentinio punkto daugiau nei ankstesniais metais .

Šie duomenys rodo, kad Lietuvos darbo rinka yra dinamiška, o atlyginimų pokyčiai atspindi tiek bendrą ekonomikos augimą, tiek specifinius sektorių ir demografinius ypatumus.

Darbuotojų prioritetai ieškant darbo

Jūs galite pastebėti, kad šiuolaikinėje darbo rinkoje darbuotojų prioritetai keičiasi. Vis dažniau ieškodami darbo žmonės atsižvelgia ne tik į atlyginimą, bet ir į kitus svarbius aspektus, kurie gali pagerinti jų gyvenimo kokybę. Štai keletas pagrindinių prioritetų, į kuriuos darbuotojai atkreipia dėmesį:

Lankstus darbo grafikas

Lankstus darbo grafikas tampa vienu iš svarbiausių prioritetų ieškant darbo. Jis leidžia jums geriau suderinti darbą su asmeniniu gyvenimu. Pavyzdžiui, tėvai gali pritaikyti savo darbo laiką pagal vaikų veiklas, nepraleidžiant svarbių momentų, tokių kaip pirmoji diena mokykloje ar sporto turnyras .

Lankstus grafikas suteikia jums daugiau autonomijos ir leidžia jaustis atsakingiems už savo laiką. Tai rodo darbdavio pasitikėjimą ir leidžia jums susitelkti į rezultatus, o ne į griežtai nustatytų valandų atidirbimą, tad vis dažniau praktikuojama darbas iš namų.

Tačiau svarbu paminėti, kad lankstus darbo grafikas gali turėti ir tam tikrų iššūkių. Pavyzdžiui, gali būti sudėtingiau sekti darbo valandas, o tai apsunkina personalo darbą .

Konkurencingas atlygis

Nors atlygis nėra vienintelis prioritetas, jis išlieka labai svarbus. Darbuotojai ieško konkurencingo atlygio, kuris atitiktų jų kvalifikaciją ir darbo rinkos tendencijas. Įmonės, siekdamos pritraukti ir išlaikyti geriausius darbuotojus, kuria atlygio politikas, kurios apima ne tik piniginį atlygį, bet ir papildomas naudas .

Pavyzdžiui, kai kurios įmonės siūlo:

1. Pastovią atlygio dalį, kuri gali svyruoti nuo 80% iki 120% nustatyto atskaitos taško .
2. Kintamąją mėnesinę atlygio dalį (KMAD), kuri priklauso nuo pareigų lygio:
3. • Aukščiausio lygmens vadovams – iki 11% metinio pastovaus atlygio
   • Vidurinio lygmens vadovams – iki 10%
   • Žemesnio lygmens vadovams – iki 9%
   • Kitiems darbuotojams – iki 8%
3. Papildomas naudas, tokias kaip sveikatos draudimas, papildomos atostogų dienos ar mokymo programos .

Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas

Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas tampa vis svarbesniu prioritetu darbuotojams. Jūs galite pastebėti, kad šis aspektas ypač aktualus tampa dėl besikeičiančios visuomenės struktūros. Lietuvoje vis labiau įsitvirtina dviejų lygiaverčių šeimos maitintojų modelis, taip pat auga tėvų, auginančių vaikus po vieną, skaičius .

Tyrimai rodo, kad darbuotojai, kurie jaučiasi gyvenantys subalansuotą gyvenimą, pasižymi:

• Geresne psichine ir fizine sveikata
• Didesniu pasitenkinimu gyvenimu
• Mažesniu patiriamu stresu
• Mažesne perdegimo tikimybe

Tačiau svarbu paminėti, kad nepaisant visų privalumų, daugiau nei pusė (51%) Lietuvos gyventojų negali teigti gyvenantys subalansuotą gyvenimą .

Įmonės, kurios rūpinasi darbuotojų gerove ir darbo-asmeninio gyvenimo balansu, gali pastebėti šiuos teigiamus rezultatus:

• Mažesnę darbuotojų kaitą
• Didesnį darbuotojų lojalumą
• Aukštesnį produktyvumą
• Geresnę organizacijos reputaciją

Siekdamos užtikrinti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, įmonės gali taikyti įvairias priemones:

1. Lankstų darbo grafiką
2. Nuotolinio darbo galimybes
3. Papildomas atostogų dienas
4. Šeimos įsipareigojimų derinimo galimybes

Svarbu paminėti, kad vien tik šių priemonių egzistavimas nėra pakankamas. Būtina užtikrinti, kad darbuotojai žinotų apie šias galimybes ir jaustųsi laisvai jomis naudotis. Čia ypač svarbus vadovų vaidmuo – jų palaikymas ir atviras bendravimas su darbuotojais apie darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo iššūkius .

Taigi, ieškodami darbo, jūs vis dažniau atsižvelgiate ne tik į atlyginimą, bet ir į galimybes turėti lankstų darbo grafiką, konkurencingą atlygį su papildomomis naudomis bei galimybę išlaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą. Šie prioritetai atspindi šiuolaikinės darbo rinkos tendencijas ir darbuotojų poreikius.

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje

Darbo migrantų skaičiaus augimas

Jūs galite pastebėti, kad užsieniečių skaičius Lietuvoje sparčiai auga. Per pastaruosius 6 metus jų skaičius išaugo net 4 kartus, ir šiuo metu šalyje gyvena daugiau nei 220 tūkst. užsieniečių . Migracijos departamento duomenimis, gegužės mėnesį Lietuvoje gyveno 9 887 uzbekai, 6 738 kirgizai, 6 682 tadžikai ir 5 524 indai . Įdomu tai, kad devyni iš dešimties atvykėlių iš Centrinės Azijos ir Indijos yra vyrai .

Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad pernai dirbančių užsieniečių skaičius išaugo beveik 65 proc. . Didžioji dalis atvykėlių yra darbo migrantai – jų Lietuvoje iš viso 136 300, o karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičius yra stabilizavęsis ir siekia 42 120 . Iš viso mūsų šalyje šiuo metu gyvena ir dirba 75 190 ukrainiečių, 62 785 baltarusiai ir 15 605 rusai .

Jeigu dabartinės imigracijos tendencijos nesikeis, prognozuojama, kad Lietuvoje po 5 metų gyvens apie 500 tūkst. užsieniečių . Tai reiškia, kad jums gali tekti dirbti su kolegomis iš įvairių šalių ir kultūrų.

Populiariausios darbo sritys

Dauguma užsieniečių Lietuvoje įsidarbina transporto ir statybų sektoriuose . Apie 50-60 proc. visų įsivežamų darbuotojų yra vairuotojai . Lietuvos transporto įmonės kasmet prašo leidimų atsivežti iki 30 tūkst. vairuotojų .

Tarp populiarių specialybių, kurioms trūksta darbuotojų Lietuvoje, yra:

1. Betonuotojai
2. Mūrininkai
3. Kelininkai
4. Santechnikai
5. Elektrikai
6. Siuvėjai
7. Tolimųjų reisų vairuotojai
8. Miško sodintojai

Nuo 2021 m. šiam sąrašui buvo pradėtos taikyti kvotos. 2021 m. buvo numatyta, kad šalyje bus galima įdarbinti 32 200 užsieniečius, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą: 11 600 darbuotojų paslaugų srityje, 9 500 – pramonės, 9 100 – statybos, 2 000 – žemės ūkio sektoriuose .

Užimtumo tarnybos duomenimis, vidutinis atlyginimas, mokamas darbuotojams užsieniečiams, siekia 1 380 eurų (prieš sumokant mokesčius) . Tačiau tolimųjų reisų vairuotojai papildomą dalį atlyginimo gauna kaip dienpinigius .

Integracijos iššūkiai

Nors Lietuva siekia pritraukti aukštos kvalifikacijos talentus, jie tesudaro 1 proc. atvykstančiųjų . Dauguma respondentų dėmesio trūkumą imigrantų, kurie nėra talentai, gerbūviui įvardino kaip vieną opiausių integracinių problemų .

Įdarbinant užsieniečius, jums svarbu iš anksto apgalvoti būtinus organizacinius pokyčius įmonės viduje. Tai gali apimti:

1. Relokacijos paketo sukūrimą, kuris atlieptų pagrindinius iššūkius, su kuriais dažniausiai susiduria užsieniečiai – kelionė, daiktų pervežimas, būsto paieška .
2. Specialios relokacijos programos įdiegimą, užtikrinančią, kad atvykstantis naujas darbuotojas bus pasitiktas oro uoste senbuvio kolegos .
3. Komandų vadovų mokymų organizavimą, siekiant geriau suprasti ir bendrauti su kolegomis iš skirtingų šalių .
4. Vidinių įmonės taisyklių ir dokumentų rengimą dvejomis kalbomis – lietuvių ir anglų .
5. Dedikuotų komandos narių skyrimą, kurie padėtų užsieniečiams integruotis .

Svarbu apsvarstyti ir praktinius aspektus, tokius kaip finansinė parama su relokacija susijusioms išlaidoms padengti ar emocinis palaikymas . Vis populiarėjančios mentorystės programos, kai atvykusiam užsieniečiui skiriamas dedikuotas asmuo, padedantis spręsti kylančius klausimus, paaiškinantis įmonės darbo kultūrą ir nerašytas taisykles .

Nepaisant iššūkių, absoliuti dauguma darbdavių (97 proc.) yra patenkinti užsieniečių darbu bei ketina juos samdyti ir ateityje . Tai rodo, kad užsieniečių įdarbinimas gali būti naudingas tiek darbdaviams, tiek patiems darbuotojams.

Lietuvos darbo rinkos patrauklumas užsieniečiams

Lietuvos darbo rinka tampa vis patrauklesnė užsieniečiams. Pastaraisiais metais į šalį atvyksta vis daugiau darbo ieškančių žmonių iš kitų valstybių . Šis augantis susidomėjimas kelia klausimų apie Lietuvos darbo rinkos privalumus, trūkumus ir galimybes tobulėti užsienio darbuotojams.

Privalumai

Vienas iš pagrindinių Lietuvos darbo rinkos privalumų užsieniečiams yra tai, kad darbas šalyje reiškia darbą ir gyvenimą Europos Sąjungoje . Tai suteikia galimybę naudotis ES teikiamomis laisvėmis ir privilegijomis. Be to, užsieniečiai, teisėtai gyvenantys ir dirbantys Lietuvoje, turi beveik tokias pačias teises ir socialines garantijas kaip ir Lietuvos piliečiai .

Jūs, kaip užsienietis, dirbdamas Lietuvoje turite šias teises:

1. Pilietinės teisės: lygybė, laisvė, religijos laisvė, teisė į gyvybę ir teisė išreikšti politinę nuomonę .
2. Teisinė apsauga: apsauga nuo neteisėto arešto, teisė būti laikomam nekaltu, kol teismas neįrodė kaltės .
3. Socialinės teisės: teisė į poilsį, sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą, išsilavinimą ir teisė sukurti šeimą .
4. Ekonominės teisės: teisė į darbą ir pakankamą gyvenimo lygį .
5. Kultūrinės teisės: teisė dalyvauti kultūriniame bendruomenės gyvenime ir teisė į išsilavinimą savo kalba .

Be to, jūs galite įsigyti būstą, automobilį, gauti banko kreditą ir medicininę pagalbą . Šios teisės ir galimybės daro Lietuvos darbo rinką patrauklią užsieniečiams, norintiems kurti savo ateitį Europos Sąjungos šalyje.

Trūkumai

Nepaisant privalumų, Lietuvos darbo rinka turi ir tam tikrų trūkumų užsieniečiams. Vienas iš pagrindinių iššūkių yra sudėtingas įsidarbinimo procesas, ypač atvykstantiems iš trečiųjų šalių . Jums teks pereiti nemažai procedūrų, norint gauti leidimą dirbti ar sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams .

Kitas trūkumas yra tai, kad kai kuriems užsieniečiams gali būti sunku integruotis į Lietuvos visuomenę. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl teisės aktų, reguliuojančių užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje ir galimybę dirbti, keitimo . Šie pokyčiai gali turėti įtakos jūsų, kaip užsieniečio, darbo sąlygoms ir integracijai.

Be to, jei jums buvo išduota nacionalinė darbo viza, jūs negalėsite:

• Gauti asmens kodo
• Deklaruoti gyvenamosios vietos Lietuvoje
• Būti apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu
• Vykdyti individualios veiklos
• Keisti darbdavio

Šie apribojimai gali apsunkinti jūsų gyvenimą ir darbą Lietuvoje, ypač jei planuojate čia likti ilgesnį laiką.

Galimybės tobulėti

Nepaisant iššūkių, Lietuvos darbo rinka siūlo nemažai galimybių tobulėti. Jei esate aukštos kvalifikacijos specialistas, jūs galite siekti gauti Mėlynąją kortelę, kuri suteikia papildomų privilegijų . Be to, jei atitinkate tam tikrus reikalavimus, jūs galite kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje, kuris suteikia daugiau teisių ir galimybių nei nacionalinė viza .

Lietuvos darbdaviai taip pat vis labiau supranta užsieniečių darbuotojų poreikius. Kai kurios įmonės ne tik siūlo konkurencingą darbo užmokestį, bet ir padeda spręsti apgyvendinimo ar maitinimo klausimus . Tai rodo, kad Lietuvos darbo rinka tampa vis labiau orientuota į užsienio darbuotojų poreikius.

Be to, Lietuvoje yra galimybių kelti kvalifikaciją ir tobulinti savo įgūdžius. Darbdaviai skatinami sudaryti sąlygas darbuotojams, įskaitant ir užsieniečius, nuolat tobulėti ir gilinti savo žinias . Tai ne tik padeda užtikrinti sklandų darbą, bet ir didina jūsų, kaip specialisto, vertę darbo rinkoje.

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos darbo rinka, nors ir turi tam tikrų iššūkių, siūlo nemažai privalumų ir galimybių užsieniečiams. Jūs turite galimybę dirbti ir gyventi Europos Sąjungos šalyje, naudotis daugeliu socialinių garantijų ir teisių. Nors įsidarbinimo procesas gali būti sudėtingas, o integracija kartais kelia iššūkių, Lietuvos darbo rinka siūlo galimybes tobulėti ir kurti savo ateitį. Svarbu atidžiai įvertinti savo galimybes ir pasirinkti tinkamiausią kelią, siekiant sėkmingos karjeros Lietuvoje.

Išvada

Lietuvos darbo rinka šiuo metu patiria didelius pokyčius, kurie turi įtaką tiek vietiniams darbuotojams, tiek užsieniečiams. Didėjantis užsienio darbuotojų skaičius, augantys atlyginimai ir besikeičiantys darbuotojų prioritetai formuoja naują darbo rinkos vaizdą. Šie pokyčiai kuria tiek galimybes, tiek iššūkius visiems darbo rinkos dalyviams.

Galiausiai, darbo rinkos ateitis Lietuvoje priklausys nuo to, kaip sėkmingai bus sprendžiami integracijos klausimai ir kaip bus suderinami darbuotojų bei darbdavių poreikiai. Lankstumas, atvirumas naujovėms ir nuolatinis tobulėjimas bus esminiai veiksniai, užtikrinantys Lietuvos darbo rinkos konkurencingumą ir patrauklumą tiek vietiniams, tiek užsienio darbuotojams. Šie pokyčiai atveria naujas galimybes ir skatina visus darbo rinkos dalyvius prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.